Naujienos

Ši savaitė yra Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. Antibiotikai yra vienas svarbiausių medicininių išradimų padėjusių prailginti žmonių gyvenimo trukmę bei sėkmingai kovoti su ligomis, kurios anksčiau dažniausiai buvo mirtinos. Tačiau neteisingai naudojami antibiotikai ne tik gali alinti organizmą, tačiau ir sukelti didelę medicininę krizę. Apie antibiotikus ir atsparumą jiems, mūsų klinikos šeimos gydytoja, doc. dr. Lolita Rapolienė.

Antibiotikais (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) įprasta vadinti natūralias arba sintetines vaistines medžiagas, kurios slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi arba jas sunaikina. Jau praėjo beveik šimtas metų, kai Flemingas atrado peniciliną ir jau susiduriame su šių vaistų netinkamo vartojimo pasekmėmis, kas kelia grėsmę ateičiai.  Skaičiuojama, kad dėl atsparumo antibiotikams Lietuvoje kasmet miršta apie 200 žmonių, Europos Sąjungoje – 25 000 asmenų ir patiriama 1,5 mlrd. eurų nuostolių, o pasauliui tai galimai kainuoja maždaug 5 mln. mirčių.

5 faktai, ką turėtumėte žinoti apie antibiotikus:

• Antibiotikai gali išgelbėti gyvybes. Tinkamai naudojant, antibiotikai veikia nepaprastai gerai ir greitai. Nauda yra didesnė už galimą šalutinį poveikį arba atsparumo riziką. Antibiotikai yra svarbios priemonės gydant gyvybei pavojingas ligas, įskaitant sepsį ir tam tikras pneumonijos rūšis, atliekant transplantacijas ar gydant vėžį. Dėl to dar svarbiau tinkamai vartoti antibiotikus.

• Antibiotikai ne visada yra reikalingas sprendimas. Kai kuriems pacientams antibiotikai gali būti naudingi, nors iš tikrųjų jų nuolatinis kosulys ir kiti peršalimo požymiai būtų išnykę per tiek pat laiko ir be antibiotikų. Kai kurios bakterinės infekcijos, įskaitant daugelį sinusų infekcijų ir kai kurias ausų infekcijas, išsispręstų be antibiotikų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 1 iš 4 antibiotikų, skiriamų JAV ambulatoriškai, yra nereikalingi.

• Antibiotikai neveikia virusų. Antibiotikai nėra veiksmingi nuo gripo, koronavirusų ar kitų virusų, sukeliančių peršalimą, bronchitą ar slogą, net jei gleivės yra stambios, geltonos ar žalios. Kvėpavimo takų virusiniai susirgimai paprastai praeina per savaitę ar dvi be vaistų.
• Jei jums paskirti antibiotikai, vartokite juos tiksliai tada ir taip, kaip nurodyta. Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, jei turite kokių nors klausimų arba pasireiškė šalutinis poveikis, ypač viduriavimas, nes jį gali sukelti C. difficile, kurią reikia gydyti.

• Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau be reikalo ar netinkamai vartojami antibiotikai žmonių ir gyvūnų tarpe vis paspartina atsparumo procesą. Vartojant antibiotiką yra didelė tikimybė, kad „gerosios“ bakterijos jūsų žarnyne taps atsparesnės tam antibiotikui. Auga infekcijų skaičius (tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė ir gonorėja), kurias gydyti sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Atsparumas antibiotikams prailgina gydymosi ligoninėje laiką, gydymas daugiau kainuoja, didėja mirtingumas.

• Didinant vakcinacijos apimtis, galima iki 2,5 mlrd. sumažinti antimikrobinių medžiagų dozių per metus. Nuo pirmosios vakcinos – raupų vakcinos, kurią E. Jenneris sukūrė 1796 m. – buvo sukurta daug vakcinų: 2023 m. yra veiksmingos vakcinos nuo 33 žmonių ligų. Šiuo metu naujos vakcinos prieš tuberkuliozę sukeliančius patogenus jau yra klinikinių tyrimų fazėse, o vakcina nuo K pneumoniae – ankstyvoje vystymosi stadijoje.