Naujienos

Dažniausia uroginekologinė liga – šlapimo nelaikymas. Statistiškai Lietuvoje šlapimo nelaiko apie  200  tūkstančių žmonių. Šlapimo nelaikymas dažniausiai laikoma moterų liga, o vyrus dažniau vargina sutrikęs pasišlapinimas. Dažniausiai pasitaikantis moterų šlapimo nelaikymo simptomas – šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu.

Šlapimo nelaikymas dėl fizinio krūvio (stress inkontinencija) pasireiškia tuo, jog moterims nesant noro šlapintis, fizinio įsitempimo metu (kosint, čiaudint, sunkiai keliant ir t. t.) prateka šlapimas. Negalėdamos valdyti savo šlapinimosi moterys priverstos nuolat naudotis įklotais, o tai labai blogina moters gyvenimo kokybę. Stress inkontinencijos atsiradimo priežastys susijusios su anatominiais pokyčiais moters dubenyje, dažniausiai dėl šlapimo pūslės nusileidimo. Anatominiai organų pokyčiai atsiranda po gimdymų (ypač daugkartinių), ginekologinių operacijų, tarpvietės traumų, nutukimo, sunkaus fizinio darbo. Stress inkontinencijos priežastis – šlapimo pūslės kaklelio nusileidimas, kuris sumažina šlapimo pūslės sfinkterio susispaudimo jėgą. Esant sąlygoms kai įsitempia pilvo raumenys, pakyla slėgis pilvo viduje, dėl nepakankamos suspaudimo jėgos sfinkteryje prateka šlapimas. Kadangi šios šlapimo nelaikymo formos priežastis anatominė, gydymas vaistais neefektyvus, o vienintelis efektyvus gydymo būdas – operacinis. Operacijos tikslas atstatyti šlapimo pūslės kaklelį į anatomiškai teisingą padėtį, kuri garantuoja pakankamą šlapimo pūslės sfinkterio suspaudimo jėgą. Istoriškai buvo pasiūlyta daug operacinių būdų. Buvo siūlytos operacijos koreguoti šlapimo pūslės kaklelį per makštį, vėliau operuojant pjūviais per apatinę pilvo dalį. Vystantis technologijoms sukurtas minimaliai invazyvus stress inkontinencijos gydymo būdas. Šis metodas mažai traumatiškas, labai efektyvus. Šios operacijos principas pagrįstas polipropileninės juostelės pravedimu po moters šlaple, bei atstatant teisingą šlapimo pūslės kaklelio padėtį.

Kita šlapimo nelaikymą sukelianti liga – šlapimo nelaikymas dėl dirglios šlapimo pūslės. Šlapimo nelaikymui dėl dirglios šlapimo pūslės būdinga tai, kad atsiradus norui šlapintis, moterys šio noro nesuvaldo ir tada prateka šlapimas. Šio sutrikimo esmė ta, jog prasidėjus šlapinimosi refleksui šlapimo pūslės raumuo pradeda trauktis ir moteris sąmoningai negali kontroliuoti šio reflekso, nors normoje tai yra įmanoma. Šiam šlapinimosi sutrikimui būdinga ir tai, jog kartu su šlapimo nesulaikymu atsiranda ir dažnas šlapinimasis (daugiau nei 10 kartų per parą). Hiperaktyvi šlapimo pūslė gydoma vaistais, kurie koreguoja nepatogius šlapinimosi simptomus. Nepadedant medikamentiniam gydymui siūlomi kiti efektyvesni ir invazyvesni gydymo metodai – botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslės raumenį, esant dubens organų deformacijoms – būtinos dubens organų padėtį koreguojančios operacijos.

Antra pagal dažnį uroginekologinė liga – tarpvietės prolapso liga. Sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda (prolapsas). Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį, palaipsniui, išvirsta visa makštis. Dubens organų prolapsas nustatomas 12–30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų. Ši liga dažnai būna susijusi su šlapimo nelaikymu.

Ši liga nustatoma ginekologinės apžiūros metu atliekant funkcinius mėginius. Esant nedidelio laipsnio tarpvietės prolapsui tikslingas svorio metimas (esant nutukimui), fizioterapinės procedūros, mažo dubens raumenyno mankšta. Esant žymiam tarpvietės prolapsui vienintelis efektyvus gydymas – operacinis. Operacijos, kurios taikomos šios ligos atveju – priekinės ar užpakalinės makšties sienelių įplėšų susiuvimas, makšties sienelių susiuvimas, gimdos pašalinimas, Mančesterio operacija, kai pašalinamas gimdos kaklelis ir susiuvami pagrindiniai gimdos kaklelio raiščiai. Įsidėmėtina, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas. Todėl siekiama sukurti operacinį metodą, kurio metu makšties sienelė būtu fiksuota prie anatominės struktūros, kuri nekinta moteriai senstant (pvz. kaulinės sistemos) – jos metu laparoskopiškai mažam dubenyje polipropileninio tinklelio pagalba priekinis ir užpakalinis makšties paviršius fiksuojamas prie kryžkaulio raiščių. Ši operacija turi mažiau recidyvų bei jos metu nereikia šalinti gimdos, jei ji nepakitusi dėl ligos. Tai svarbu, nes tiriant moterų seksualinės funkcijos klausimynus, įrodyta, jog gimdos pašalinimas mažina moterų pasitenkinimą lytiniu gyvenimu.

Abi šias ligas kontroliuoti pačiai moteriai  nedaug galimybių – nepavyks padaryti įtakos ar sulėtinti. Visame pasaulyje ir Lietuvoje daugybė moterų vargsta dėl šios intymios problemos, tačiau dauguma jų nekalba šia tema nei tarpusavyje, nei su savo gydytoju. Tai didžiulė klaida. Kiekviena moteris nusipelno visaverčio gyvenimo ir turėtų nesigėdyti kreiptis į gydytoją bei kartu rasti tinkamiausią ir veiksmingiausią sprendimą gydant dubens organų nusileidimą ir šlapinimosi sutrikimus.

Parengė gydytojas urologas Raimundas Venckus.

Specialistas pacientus priima Uosto poliklinikoje Klaipėdoje ir Skuode.

Registruotis į konsultaciją galite telefonu: +37064021277