Sumažinkite riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis - Uostopoliklinika

Statistika byloja, kad širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje daugiausiai serga darbingo amžiaus žmonės, t.y. 45-65 m. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, išlieka pagrindine mirties priežastimi. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
Dažniausiai pasitaiko aukšto kraujo spaudimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, širdies ritmo sutrikimų. Dirbantys žmonės patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, todėl dažniausiai  skundžiasi dideliu bendru silpnumu, nuovargiu, dažnu bei neritmingu širdies plakimu, padidintu prakaitavimu. Jau kas dešimtas 25-34 metų bei kas penktas iki 35 metų vyras skundžiasi padidintu kraujo spaudimu, nuo 40 metų tolygiai tiek moterims, tiek vyrams didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Šie simptomai pradžioje atrodo niekiniai, tačiau dažnai gali privesti net iki ligoninės, kadangi išprakaitavus mikro elementus (kalį, magnį), gali sutrikti širdies ritmas, aukštas kraujo spaudimas.

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradymui įrodyta jau seniai – liga prasideda no žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Štai svarbiausia rizikos veiksniai:

 Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10–20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5–10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.

 Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.
 Mažas fizinis aktyvumas. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus 2 sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas.
 Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik daţniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena.
 Cukrinis diabetas. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.
 Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
 Alkoholio vartojimas. Kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną.
Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai.
 Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei 65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę.
 Lytis. Koronarine širdies liga daţniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amţiuje moterys prisiveja vyrus).

Kontaktai +370 640 212 77

CategoryLigos

2018 - © Visos teisės saugomos.

Susisiekite    +37064021277